Menesiena

Pro klevus menesiena zibejo.
Skilo suke balta pilnaties.
Tau menulis visai nerupejo,
Tik skubejai langeli uztiet...

Su manim tu norejai pabuti
Be menulio, klevu ir geliu...
Tik svirplys isitaises kamputy
Cirpe savo mazu smuikeliu...

Meile pasaku pasaka skleides
Niekada neregetais vaizdais.
Kad ilgiau ji zydetu
Nenuskyniau as jos su ziedais...

Tik issinesiau toliuos i kelia
Pabuciavima, pilna kaitros...
O sirdy tebesmilksta ugnele
Nesibijanti jokios audros.

Ir mintis po minties veja minti...
Negaliu negaliu nedainuoti...
Negaliu tos ugnies uzgesinti,
Nei pamest, nei kitam atiduoti...

Hiperbole "Pamirsk mane"

Pamirsk mane... pamirsk mane...
Svajota ir myleta...
Pamirsk mane, kaip sapna pamirsti...
Ir sleni ta... Ir sleni ta...
Kaip musu zingsniai leta...
Ir zibuokles upelio pakrasty...

Pamirsk mane ir ta netikra vilti...
Kuri ir mus ir svajones apgaus...
Pamirsk mane, nes prievarta pamilti
As negaliu net mylincio zmogaus...

Juk nuskambes, juk nuskambes ir lus kiekvienas zodis...
Ir pirstai bus salti kaip stagarai...
Ir zvilgsnis tau, ir zvilgnis tau, ir zvilgsnis tau parodys,
Kad kazinkas tarp musu negerai...

Pamirsk mane, pamirsk mane svajota ir myleta...
Pamirsk mane kaip sapna pamirsti...
Ir sleni ta, ir sleni ta kaip musu zingsniai leta...
Ir zibuokles upelio pakrasty...

Pamirsk mane, svajota ir myleta...
Pamirsk mane kaip sapna pamirsti...

Palaimink, Dieve

Nusilenkti noriu tau zemai
Kryziu ir dainu salie...
Tavo lopsyje issuptiems vaikams
Reikia meiles ir vilties...

Nusigrezk nuo tu, kas tave baugins
Prievartos bukos stabais...
Ir raudono melo pranasams
Baime ir klastas atleisk...

Is visu krastu ir visais keliais
Skubam apkabint tave...
Ir tegu Laisves vardas gintarais
Suliepsnos tavam veide!

Palaimink, Dieve, mus visus
Lietuvos vaikus....
Ir kiekvieno musu balsa
Te isgirsta zeme ir dangus...

Palaimink, Dieve, mus visus
Motinos kalba...
Juk visiems mums viena krauja dave
Lietuva...

tiesiog mintys

Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti" (Jono 15, 12 ir 13)