Henrikas Radauskas "Pasaka"

Pro dumus traukinio, pro vielas telefono,
Pro uzrakintas gelezies duris.
Pro salta ziburi- beprotiskai geltona,
Pro karsta asara, kuri tuojau nukris.

Pro gerviu virtine, kuri i Siaure lekia,
Pro gnomu pozemiuose sunestus turtus
Atskrenda Pasaka- atograzu karsta plastake
Ir mirga margas spinduliu lietus.

Septynias mylias zengia vaiko koja,
Naslaites neliecia vilkai pikti,
O Egles vyra Zalti broliai dalgiais
Uzkapoja juros pakrasty.

Voras su trupiniu i dangu keliasi,
Kalbasi akmuo ir medis nebylis
Ir iesko laimes ant aklos kumeles
Per visa Zeme jodamas kvailys.

Pasaulis juokiasi paspendes savo tinkla,
Tarp vieskeliu, keleliu ir taku...
O as klausau ka Pasaka
Man gieda kaip lakstingala.

Pasauliu netikiu,
O Pasaka tikiu..

"Dainos gimimas" H.Radauskas

As nestatau namu, as nevedu tautos.
As sedziu po sakom akacijos baltos.

Ir vejas dangiskas i jos lapus atklysta,
Ir paukstis ciulbantis joj suka svo lizda.

Ir skamba medyje melodija tyli,
O as klausausi jos ir uzrasau smely.

Ir vamzdi paimu ir groju ir dainuoju
Su veju ir pauksciu ir su medziu baltuoju.

Ir uzia debesys nezemiskos spalvos
Virs tos dainuojancios ir grojancios alvos.

Menesiena

Pro klevus menesiena zibejo.
Skilo suke balta pilnaties.
Tau menulis visai nerupejo,
Tik skubejai langeli uztiet...

Su manim tu norejai pabuti
Be menulio, klevu ir geliu...
Tik svirplys isitaises kamputy
Cirpe savo mazu smuikeliu...

Meile pasaku pasaka skleides
Niekada neregetais vaizdais.
Kad ilgiau ji zydetu
Nenuskyniau as jos su ziedais...

Tik issinesiau toliuos i kelia
Pabuciavima, pilna kaitros...
O sirdy tebesmilksta ugnele
Nesibijanti jokios audros.

Ir mintis po minties veja minti...
Negaliu negaliu nedainuoti...
Negaliu tos ugnies uzgesinti,
Nei pamest, nei kitam atiduoti...