Pro dumus traukinio, pro vielas telefono,
Pro uzrakintas gelezies duris.
Pro salta ziburi- beprotiskai geltona,
Pro karsta asara, kuri tuojau nukris.
Pro gerviu virtine, kuri i Siaure lekia,
Pro gnomu pozemiuose sunestus turtus
Atskrenda Pasaka- atograzu karsta plastake
Ir mirga margas spinduliu lietus.
Septynias mylias zengia vaiko koja,
Naslaites neliecia vilkai pikti,
O Egles vyra Zalti broliai dalgiais
Uzkapoja juros pakrasty.
Voras su trupiniu i dangu keliasi,
Kalbasi akmuo ir medis nebylis
Ir iesko laimes ant aklos kumeles
Per visa Zeme jodamas kvailys.
Pasaulis juokiasi paspendes savo tinkla,
Tarp vieskeliu, keleliu ir taku...
O as klausau ka Pasaka
Man gieda kaip lakstingala.
Pasauliu netikiu,
O Pasaka tikiu..
2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
H. Radausko kūryba visada gyva ir gyvuojanti. Gražu Justinai kad dumiesi ir nepamiršti kūrybos
AtsakytiPanaikinti